Ne tik šalia, bet ir kartu
2006 m. lapkričio 16, Ketvirtadienis

Active ImageŠarūnas Preikšas

Nuo senų senovės ant kalvelės įsitaisiusi nedidukė ir jauki, viena iš 215 šalyje garbingą miestelio vardą turinčių gyvenviečių - “miesteliokas” Alanta. Kad jame gyventa jau daug amžių, rodo prie šalia tekančios Virintos esantis alkakalnis, pilkapiai ir piliakalniai.Istorikai teigia, kad Alantos gyvenvietės vardas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1436m., kai kunigaikštis ją už gerus darbus padovanojo didikams Astikams. Vėliau ji priklausė vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gabrieliui Bekešui, paskui Radviloms… Pirmoji bažnyčia pastatyta 1534m. Alanta šiandien – antros pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių Molėtų rajono seniūnijos centras.

Seniūnijos centras - ne šalies sostinė: nėra čia nei troleibusų, nei oranžinių dviračių kas masiškai užveisia. Jų ir nereikia – čia net “supermarketų” nėra. Tik dvi privačios, šviežiai suremontuotos, jaukios parduotuvėlės su tarp jų stūksančiu “žydelio kromelio” paveldu – kooperatyvo parduotuve.

Active Image
Alantos bažnyčia senovėje

Active Image
Alantos bažnyčia šiandien

Senovėje toje pačioje žydo krautuvėlėje galėdavai nusipirkti visko, net “silkės ir žibalo”. Tą patį šiandien gali įsigyti ir kooperatyvo parduotuvėje.

Active Image
Alantos seniūnas Jonas Kemėšius

Toje pačioje prekybos salėje dažnai ta pati pardavėja tomis pačiomis rankomis maloniai tėkšteli ant svarstyklių riebaluotos silkės, alyvuotų vinių, dulkančių ir iš maišelių byrančių trąšų, kalkių, cemento, dažų ir jų skiediklių, dulkinų ar apvarvėjusių kitokių chemikalų, kombinuotų pašarų, sėlenų ir, kas be ko, - duonos gaminių, mėsos, dešros, tortą ar vaisių, kuriuos šalia esančios mokyklos pradinukai ir vyresni mokiniai ne marinuoja, bet nedelsdami, net į rankovę nebrūkštelėję, vartoja pagal paskirtį – triauškina net nespėję išeiti iš parduotuvės…

Active Image
Vaikų klubo “Daigelis” vadovė Daiva Imbrasienė

Senąją Alantą šiandien primena ir po pertraukos duris atvėrusi “smuklė” – “Mykolo seklyčia”. Ji gražiai, jaukiai ir skoningai tvarkoma, bet vietos ir aplinkinių kaimų moterų keikiama. Ne tik už tai, kad ūkio darbus vyrai dažnai iškeičia į pasisėdėjimą joje, bet už ten nukeliaujančius, namuose nedideliais kiekiais teapsilankančius ir neužsibūnančius pinigėlius, kurių taip viskam trūksta… Seklyčia nesidžiaugia nei mokyklos pedagogai, nei vyresni, ramybę mėgstantys miestelio gyventojai, nei seniūnas Jonas Kemėšius. Pradėjus jai dirbti, dažniau nulaužomi medeliai, kelio ženklai, stendai, daužoma ir apšlapinama nauja autobusų stotelė. Dėl girtų erzelynės, su “prabuksavimais” startuojančių “šumacherių”, vakarais daugelis alantiškių vengia miestelio aikštės: jei dar šviesu - kuičiasi už savo tvoros, vėliau kiurkso prie televizorių arba klausosi kartais miestelyje skambančių “baliaunų” dainų.

Active Image
„Atleisk jiems, Viešpatie“,- už parapijiečius meldžiasi kunigas Sigitas Sudentas

Pramogą miestelyje turi ir miestelio bei aplinkinių kaimų močiutės ir diedukai, susirenkantys parodyti save, įdėmiai apžiūrėti kitus, aptarti tuo metu atokiau esančius. Prie aikštės ant kalvelės, pačioje garbingiausioje miestelio vietoje: tarp seniūnijos “Kremliaus” ir gražuolės, iš toli matomos teležvaigždės - baltos, lyg nuotaka, bažnyčios (ją matydavome tualetinio popieriaus reklamoje), pasimeldę ir gavę atleidimus už nuodėmes, garbaus amžiaus sodiečiai išdidžiai ir dalykiškai vaikštinėja “Akropolyje” po atviru dangumi, čiupinėja, kilnoja prekeivių siūlomus kažkam jau tarnavusius rūbus, avalynę. Kartais ką nors nusiperka. Pirktų daugiau, “ale pinigų tai nėr”.

Active Image
„Ne aš būsiu, jei iš bendruomenės pirmininko kėdės nepersėsiu į seniūno krėslą“,- žiūrėdamas į seniūnijos langus mąstė Danielius Drazdauskas

Vaikams vasarą liūdniau, kaip baudžiavoje – tenka padėti dirbti tėveliams prie gausybės vasariškų kaimo darbų, tvarkyti apleistus, niekieno nelankomus kapus. Žiemą kitaip – sugužėję į vaikų klubą “Daigelis”, jie knibžda, piešia, lipdo, daro aplikacijas, mezga, audžia, žiedžia puodus ir puodelius, dainuoja, gieda giesmes ir dar dykai pavakarius pavalgo. Klubo vadovės Daiva Umbrasienė, Ramunė Gecevičienė ir aktyvesnės miestelio mamos vos spėja suktis.

Active Image
Seniūnui klausimų turi ir moterys...

Active Image
...ir vyrai

Dorai gyvenęs, tapęs vienišu, kartais net savo vaikų pamirštas, žmogus nenori palikti savo tėviškės. Čia jo kraštas, bažnyčia, kapai. Jis gali aplankyti kapinėse palaidotus tėvus ir protėvius, vyrą ar žmoną, kartais vaikus. Jį guodžia tai, kad dabar yra netoli vienas kito. Gyvendami lyg viena šeima vieninteliuose Molėtų rajone Alantos senelių globos namuose, senukai vienas kitą pažįsta, tarpusavyje gražiai sutaria. Nesvetimas jiems ir aptarnaujantis personalas. Panaikinus apylinkės ligoninę, globos namų direktorė Birutė Žygelienė, visą gyvenimą dirbusi medike, kartu su kolegomis perėjo dirbti į senelių namus – senoliams ne tik globa, bet ir slauga būtina. Kai kurie ligoti, nevaikšto. Gražiai suremontuotose, pagal paskirtį įrengtose, prieš keliolika metų itin prastos būklės buvusiose vaikų darželio patalpose (šiandien vėl remontuojamose), senolių liūdnas mintis, negalią ir metų naštą nors trumpam pamiršti padeda netoli esančios didžiausios rajone kaimo mokyklos mokiniai ir mokytojai, iš sostinės ir kitur atvykstantys aktoriai, muzikiniai kolektyvai, apylinkės gyventojai ir ūkininkai. Seneliai ne tik žiūri, bet ir patys mielai dalyvauja jiems rengiamose šventėse, meldžiasi jiems įrengtoje koplytėlėje, lydi į paskutinę kelionę gyventi pavargusius. Jų vietas kaip mat užima eilėje laukiantys naujokai. Negaliu nepakartoti mokytojos iš Vokietijos žodžių, pasakytų dovanojant senelių namams antrą šimtmetį skaičiuojančią Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę: “Tegu Švč. Mergelė Marija laimina šiuos namus, o jų gyventojai nekenčia skausmų bei tegu būna lengvesnis jų gyvenimas”.

Active Image
„Užeikit, nepraeikit pro šalį“,- kviečia „Mykolo seklyčios“ šeimininkė

Kitoje Virintos pusėje Naujasodžio gyvenvietėje nelengvai, bet puikiai tvarkosi UAB “Alantos agroservisas”, klesti technologijos ir verslo mokykla.

Active Image
Skrandžio rūgštingumą, galvos skausmą ir kitus negalavimus Stasė Kemėšinė gydo vaistais ir šypsena

“Sudėti šakių” neketina ir bene vienintelė neišdraskyta, iki šiol sėkmingai veikianti Alantos žemės ūkio bendrovė, kuriai nuo 1972m. iki 1995m. gegužės, kol pradėjo dirbti seniūnu, jėgas, žinias ir energiją atdavė vyr. zootechnikas, nuo 1988m. pirmasis šalyje ne paskirtas, bet demokratiškai išrinktas kolūkio pirmininkas Jonas Kemėšius. “Esu laimingas, kad pavyko išsaugoti bendrovę, perduoti ją į geras, doro ir savo darbui pasišventusio vyr. agronomo Jono Skripkos rankas. Jis ir šiandien sėkmingai jai vadovauja”, - sakė Alantos seniūnas. Šiek tiek padirbėjęs pagal paskyrimą po aukštojo veterinarinio išsilavinimo įsigijimo tuomet Mičiūrino vardu vadintame kolūkyje, vežamas į tarnybą sovietinėje armijoje, jaunasis vyr. zootechnikas prisiekinėjo sau visiems laikams “atsižegnoti” nuo Alantos, bet “po dembilio” kažkaip grįžo čia visiems laikams. “Kapinaitėse už bažnyčios ilsisi tėvelis, dukra… ir aš kartu su jais būsiu”,- sudrėkusias vyro akis džiovino atodūsis.

Active Image
Dalia Skebienė organizavo darbą taip, kad jos vadovaujama vidurinė mokykla „nušluostė nosį“ daugumai net valdininkiškiausių  valdininkų palaikomų mokyklų – yra geriausių Lietuvos mokyklų dešimtuke

Prieš trejetą metų seniūnija turėjo savo biudžetą, buhalterius, pati tvarkėsi vandens ir kanalizacijos ūkyje, nuosava žoliapjove šienaudavo žaliuosius miestelio plotus. Miestelis buvo pripažintas gražiausiai tvarkomu Lietuvoje. Dabar viskas atimta. Norint nupjauti žolę, reikia kviestis UAB “Molėtų švara”, prašyti, kad atsivežtų savo žoliapjovę. Už darbą turi atsiskaityti seniūnija, nors pati pinigų neturi – jie yra Molėtuose. “Norime padėti žmogui, bet nieko padaryti negalime. Seniūnas yra realios valdžios neturintis viršininkas. Dėl menkiausių smulkmenų jis turi kreiptis į aukštesnes instancijas, atsiklausti jų. Žmogus, atėjęs į seniūniją, turėtų vietoje išspręsti reikalus, o ne važinėti į rajoną, apskritį, ministerijas ir kitur”, - tvirtai įsitikinęs J.Kemėšius.

Active Image
Savo gyvenimą, žinias, patirtį ir sugebėjimus Alantos TVM ir Naujasodžio bendruomenei paaukojo Vladas Pusvaškis

Nevertindami dabartinių galių seniūno institucijos,J.Kemėšių žmonės myli, gerbia ir juo pasitiki. Už nuoširdų ir paprastą žmogiškumą, gerus organizacinius sugebėjimus “bandito” vaiką (už ryšius su Lietuvos partizanais jo tėvelis Serapinas Kemėšius 10 metų buvo ištremtas į Karagandos apylinkes) jie rinko kolūkio pirmininku, tris kadencijas Molėtų rajono tarybos nariu. Pagarbos ir pasitikėjimo lygį akivaizdžiai parodė paskutiniai rinkimai, kai reitinguojant J.Kemėšius iš 28 vietos sąraše buvo pakylėtas į penktą. Jei staiga neliktų šiandienines galias turinčios seniūno institucijos, tikriausiai tai pastebėtų tik vienetai. Nenublanktų nei gamtos grožis, nei naujasodiškių, nei žemės ūkio bendrovės, nei kitų seniūnijos sodiečių pasiekimai, nes dauguma šiose apylinkėse gyvenančių žmonių, kaip ir seniūnas J.Kemėšius stengiasi būti ne tik šalia, bet ir kartu. Alantos krašte gyvena senovės ir prieškario dvasia, žmogaus ir gamtos grožis.


8064

Komentarai (1)
1. 04-03-2008 01:48
mano kaimas axuiens :D
jofana

Tik registruoti vartotojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisiregistruoti.

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.6
AkoComment © Copyright 2004 by Arthur Konze - www.mamboportal.com
All right reserved