Top Logo ALUNTA
TITULINIS arrow KAIMAS arrow Ekologija arrow Kaip „tartis“ su augalų kenkėjais
MENIU
TITULINIS
NAUJIENOS
MEDŽIOKLĖ
STRAIPSNIAI
SPAUDOJE
KAIMAS
KONTAKTAI
GALERIJA
PAIEŠKA
NUORODOS
Orų prognozė
REGISTRUOKIS





Pamiršote slaptažodį?
Dar neužsiregistravote? Užsiregistruokite!
Naujienos trumpai
mod_dbrss2 AJAX RSS Reader poweredbysimplepie

Kaip „tartis“ su augalų kenkėjais Spausdinti El.paštas
2007 m. balandžio 10, Antradienis

Active ImagePavasaris, saulutė daro stebuklus. Nuo kasdienio, įprasto maršruto „lova – tualetas - šaldytuvas – televizorius“ nejučiomis nukrypsta net didžiausi slunkiai. Juos galime pamatyti ir apeiti drybsančius saulėkaitoje, vėjo neužpučiamoje vietoje. Aktyvesni tampa ir darbštuolėliai. Neklaidžiodami ir nesiblaškydami, jie ima purentuvą ir palinksta prie lysvės. O joje – gausybė augalams kenkiančių nekviestų svečių. Vieni šaknimis kabinasi, kiti šliaužia, treti ropoja... Kaip gali ekologiškas daržoves ir vaisius auginantis, kenksmingų chemijos priemonių nenaudojantis darbštuolėlis lengviau, tik darbu ir natūraliomis apsaugos priemonėmis „susitarti“, išprašyti nekviestus svečius „Ūkininko patarėjo“ korespondentui Šarūnui PREIKŠUI mielai sutiko papasakoti Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorė, dr. Honorata DANILČENKO.

- Gal pradėkime nuo didesnių, „plika“ akimi pastebimų kenkėjų. Ekologiškai ūkininkaujantis Algimantas Kazakevičius iš Uosipių k. piktinosi zuikiais, kad jie apgraužė 10 aprištų obelaičių. Ar gali ūkininkas „susitarti“ su zuikiais, kad jie graužti eitų pas kaimynus, o jo sodybą aplenktų?

- Gali. Jam tereikia pasirūpinti žuvų taukų ir veterinarijos vaistinėje nusipirkti pigaus tepalo „Herbaceras“. 100 g tepalo buteliuką pakaitinti iki 60 laipsnių temperatūros metaliniame inde su vandeniu. Įkaitusią masę supilti į puslitrinį stiklainį, įpilti 100 g žuvies taukų ir intensyviai maišyti dvi minutes. Viso medžio teplioti nereikia, užtenka plonu teptuku pabaksnoti vaismedžio kamieną ir storesnių šakų apačią kas 10-15 cm. Preparatas veiksmingas pusę metų, jei laikomas vėsiai (+5 laipsnių temperatūroje).

Active Image
Kaip puola augalų kenkėjai ir kaip nuo jų gintis pasakojo Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorė, dr. Honorata Danilčenko

- Artėdami prie daržo dažnai pabaidome sparnuotus „daržininkus“. Jie renka sėklytes, rauna daigelius, kapsto ieškodami sliekų ir vabaliukų...

- Ir, tarsi erzindami šeimininką, augalėlius ne sulesa, bet išvarto, nulaužia. Nuo paukščių geriausiai apsaugo virš lysvių ištempti tinklai. Padeda išdėliotos sausos šakos. Jos trukdo rauti jaunus daigelius, graibstyti sliekus. Galima eilučių šonuose ištempti siūlus. Smulkūs akmenukai pririšti prie galų laiko siūlus įtemptus. Daigeliams sudygus ir paaugus, siūlus nuimame ir suvyniojame. Nesuprantame kodėl, bet pastebėjome, kad paukščiai nemėgsta kažkodėl jiems labai nepriimtinos mėlynos spalvos. Todėl daržą nuo sparnuočių neblogai saugo plevėsuojančios mėlynos folgos juostelės. Aš kas 5 m ant įsmeigtų lazdelių užmaunu mėlynus butelius. Paukščius baido ir tarp augalų eilučių padėta zuikio ar triušio koja.

- Drėgnose, rūgštokose dirvose pavasarį jauniems augalams daugiausiai kenkia spragšiai. Ar gali ekologiškai ūkininkaujantys apsiginti nuo jų be chemijos?

Active Image
Šliužus vilioja alus ir ruginiai arba kvietiniai miltai

- Spragšiai labai nemėgsta gryno oro, dažnai purentuvu ar dantytu kauptuku purenamos dirvos. Smėlėtose dirvose reikia kalkinimu padidinti jų pH. Dar patarčiau spragšius gaudyti „spąstais“. Reikia perpjautas bulves įspausti į žemę pjūviu žemyn. „Spąstus“ dažnai kontroliuoti ir rinkti prie jų susibūrusius kenkėjus.

- Užsigeidus kompoto, iš po pakelto rabarbaro lapo arba vakarais darže ir sode „sveikinasi“ šliužai...

- Reikia globoti geriausiai nuo jų saugančius ir juos naikinančius. Tai - ežiai, varlės, paukšteliai, vištos, antys... Bet ne visus norime į daržą įsileisti, todėl reikia suktis patiems. Patikimiausias būdas – šliužų rinkimas ir naikinimas skandinant juos karštame vandenyje. Dieną šliužus lengva rasti po dideliais augalų lapais, lentomis, plėvele. Mėgsta jie rinktis ir po rabarbarų lapais. Daug jų sutinkame vėlai vakare, kai temstant eina maitintis. Tuomet derėtų juos rinkti ir naikinti. Jei tingima jų ieškoti, galima „pakviesti“ šliužus atvykti patiems. Pavakary šaukštu apie 80 cm nuo saugomos vietos išdėliojame krūvelėmis ruginius arba kvietinius miltus. Atėję sutemus, ant jų rasime nemažai besivaišinančių šliužų. Liks tik pasilenkti ir juos surinkti. Yra ir kitas, vyrams sunkus ir skausmingas būdas - pasidalinti alumi su šliužais. Jie jį labai mėgsta. Į žemę lygiai su kraštais įkasame tuščią indą nuo grietinės arba jogurto. Į jį įstatome kitą indą su alumi. Nuo lietaus „alaus barą“ uždengiame ant trijų pagaliukų ar akmenukų truputi pakelta lentute, apdailos plytele. Alaus kvapas šliužus gundo ir vilioja. Jie atšliaužia, krenta į alų ir skęsta.
- Daržininkai dažnai piktai skeryčioja rankomis, kad brangiai pirktus vertingų veislių pomidorų, kitų sodinukų daigus sunaikino kurkliai. Kaip saugotis nuo jų?

- Kurklių negalima pamiršti nei pavasarį, nei rudenį. Pavasarį su jais kovoti reikia itin intensyviai. Gegužę ir birželio pradžioje būtina tris kartus supurenti dirvą tarpueiliuose – taip naikinsime kenkėjų lizdus. Rudeniop, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje darže iškasame pusmetrio gylio duobes, į jas pridedame arklių mėšlo. Į taip paruoštas duobes kurkliai susirenka žiemojimui. Prasidėjus šalčiams, duobes reikia atidengti ir mėšlą su jame susirinkusiais kenkėjais iškratyti darže. Nuo šalčio jie žūsta. Yra ir kitų būdų. Kurkliai nemėgsta chrizantemų kvapo. Jei smulkiai supjaustytus chrizantemų stiebus sumaišysime su dirvožemiu, kurkliai iškeliaus į kitą lauko dalį. Panašiai jie elgiasi, jei kas 1-1,5 m į žemę susmaigstome žalias alksnių šakeles. Joms nudžiuvus, būtina pakeisti šviežiomis. Neprasčiau kurkliai bėgs, jei ant jų „užsiundysime“ silkines žuvis – kilkių, sardinių, strimelių, kitų silkinių žuvų gabaliukus užkasime tarpueiliuose ar prie augalų. Jei ant kurklių esame labiau įtūžę, jiems visiškai negailestingi, sugrūskime kiaušinių lukštus, suvilgykime juos saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įterpkime į dirvožemį. Noriai pasivaišinę tokiu patiekalu, kurkliai žūna. Minėjote pomidorus. Jų ir kitų sodinukų daigus nuo kurklių apsaugosite, jei apie daigus į dirvožemį įkasite skardos ar polietileno plastiko juostas 5-6 cm į gylį ir 2-2,5 cm iškilusias virš žemės paviršiaus.

- Išvyti, pagauti, surinkti didesnius kenkėjus galima. Bet augalus puola ir smulkūs: erkutės, amarai, skruzdėlės, musės, grybinės ligos... Jų nesugaudysime ir nesurinksime į kibirą. Kaip be chemikalų gintis nuo jų?

- Patarčiau augalus stiprinti ir saugoti nuo kenkėjų pačių pasigamintais fermentuotais augalų tirpalais, nuovirais, ištraukomis, užpilais, paruoštais iš dilgėlių, asiūklių, įvairių kitų laukuose augančių, ryškiai žydinčių ir/arba stipriai kvepiančių augalų, turinčių vienų ar kitų medžiagų. Pavyzdžiui, daug kalio turi daržinė žliūgė, vaistažolės: citrininė melisa, ramunėlės, pelynas, kraujažolės. Daug azoto turi vaistinės taukės, kiaulpienės, dirvinė usnis.

- Tirpalai, užpilai, ištraukos... Kuo jie skiriasi ir kaip tas natūralias augalų apsaugos priemones paprastam žmogui pasigaminti?

- Šalta ištrauka būna, kai šviežias arba džiovintas žoles užmerkiame 12-24 val. ir perkoštą ištrauką naudojame kol ji nepradėjo rūgti. Užpilas – kai šviežias arba džiovintas žoles užmerkiame karštame vandenyje ir paliekame parai. Nuoviras yra, kai šviežias arba džiovintas žoles užmerkiame, 20 min. verdame ant silpnos ugnies ir aušiname uždengtas. Dar yra žiedų ištrauka. Ji gaminama iš prasiskleidusių žiedų. Jie sudrėkinami ir susmulkinami. Per tankų audinį išspaustos sultys laikomos gerai užkimštuose buteliuose vėsioje vietoje. Nesunku pasigaminti ir fermentuotą tirpalą. Jis ruošiamas žaliąsias augalo dalis užpilant lietaus vandeniu, kasdien maišant ir uždengiant taip, kad prieitų oras. Daug kam nepatiks nemalonus kvapas. Jį panaikinsime pridėję valerijono žiedų, kreidos. Kai tirpalas nustoja putoti, galime jį naudoti tik būtinai praskiedę. Sėklų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų tarnauja tirpalas sėkloms beicuoti. Jį gauname kelis lašus žolių arba žiedų ištraukos įpylę į vandenį ir gerai išmaišę. Sėjamas sėklas 10-15 min. pamirkome tirpale, apdžioviname ir sėjame. Kiekvienas skystis turi savo paskirtį ir yra skirtingai gaminamas.

- Gamybos ir vartojimo receptų yra daug. Gal kokį paminėtumėte?

- Iš 300 g žaliosios bitkrėslių masės ir 10 l vandens pasigaminta neskiesta ištrauka naikinsime braškių ir aviečių kenkėjus. Atskiedę pusiau – naikinsime erkutes ir apsaugosime pomidorus nuo lapų dėmėtumo. Jei gegužės pradžioje 3 kartus kas 3 dienas purkšime iš 75 g svogūnų arba česnakų ir 10 l vandens pasidaryta neskiesta ištrauka, apsiginsime nuo braškinių erkių, amarų, grybinių ligų. Rabarbarų ištrauka iš 500 g žalių lapų ir 6 l vandens gelbės nuo musių minuotojų ir pupų amarų. Nuo kopūstinio baltuko gelbsti purškiamas neskiestas pomidorų (ūglių ir lapų) nuoviras ir fermentuotas tirpalas. Jį atskiedus santykiu 1:10 ir laistant pomidorus, jie augs geriau. Fermentuotas dilgėlių tirpalas ne tik efektyviai naikina įvairius kenkėjus, bet atskiestas yra gera trąša – veikia ne prasčiau už salietrą.

- Ne visi mokosi ar mokėsi žemės ūkio universitete, kitose žemės ūkio mokymo įstaigose. Kur dar sodininkai, daržininkai, miesto ir kaimo žmonės gali pasisemti išminties apie natūralias augalų apsaugos priemones?

- Daug informacijos skelbia „Ūkininko patarėjas“, „Rasos“, „Valstietis“. Mus su kolegomis dažnai kviečia į įvairius mokymus, seminarus. Neseniai dalyvavau ekologinių ūkių kooperatyvo „Padegsnys“ organizuotuose mokymuose. Net 40 ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų klausėsi susidomėję.

- Dėkoju už pokalbį ir pasidalintas žinias.


21480

Jūsų nuomonė?

Tik registruoti vartotojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisiregistruoti.

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.4.6
AkoComment © Copyright 2004 by Arthur Konze - www.mamboportal.com
All right reserved

 
< Peržiūrėti
KLAUSIMAS
Ar dalyvaujate labdaros akcijose?
 
SKELBIMAI

Active ImageMolėtų rajono Alantos senelių globos namai kviečia aplankyti naujai sukurtą interneto svetainę.

 

 
Radijas internete

Copyright vEsti24
GALERIJA
REKLAMA
VESTUVES