Top Logo ALUNTA
TITULINIS arrow KAIMAS arrow Usnis ir kiečius keičia šaltalankiai ir graikiški riešutai
MENIU
TITULINIS
NAUJIENOS
MEDŽIOKLĖ
STRAIPSNIAI
SPAUDOJE
KAIMAS
GALERIJA
PAIEŠKA
NUORODOS
Orų prognozė
REGISTRUOKIS





Pamiršote slaptažodį?
Dar neužsiregistravote? Užsiregistruokite!
Naujienos trumpai
mod_dbrss2 AJAX RSS Reader poweredbysimplepie
Usnis ir kiečius keičia šaltalankiai ir graikiški riešutai Spausdinti El.paštas
2009 m. gegužės 27, Trečiadienis

Active ImageŠarūnas PREIKŠAS

Nederlinguose, vos 18 balų našumo siekiančiuose žvyringuose Molėtų krašto laukuose augusias usnis ir kiečius keičia šaltalankių bei graikiškų riešutų plantacijos. „Jei ne Europos Sąjungos parama, savo lėšomis jų nebūtume išgalėję įveisti, skurdūs laukai ir toliau gal būtų dirvonavę“, -  žvelgdama į šalia išvaizdaus Dūrių ežero bangomis vilnijančius laukus, teigė jaunoji ūkininkė Monika Šukytė.

Riešutų sodinukai vilioja ilgapirščius ir stirnas
 
Trejetą metų ūkininkaujanti mergina pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir šeimininkauja 65 ha nuosavos žemės. 40 ha banguoja paežerėje, likę 25 – už dešimties kilometrų. Mažesniajame sklype stiebiasi prie kuoliukų pririšti graikiškų riešutų sodinukai. Jaunoji ūkininkė džiaugėsi, kad drėgmei nereiklūs, svečiose šalyse net tarp uolų sėkmingai vešantys augalai be didelio vargo prigijo, įsitvirtino, auga ir po trejų - ketverių metų pradės duoti vaisius. Džiaugsmą gal kiek temdė tik tai, kad apie porą šimtų sodinukų išsikasė ir pavogė sąžiningumu neblizgantys žmonės. Dar apie pusšimčio viršūnes nukando stirnos. Ant pastarųjų mergina nepyksta. Riešutų plantacija ir taip bus tanki: sodinukų pasodino vos ne dvigubai tankiau, negu reikalaujama, kad gautų paramos išmokas. Graikiškų riešutų augintojų šalyje nėra daug. Pavieniai entuziastai po vieną kitą riešutmedį sėkmingai augina „nuo Smetonos laikų“. Ūkininkės žiniomis, šalyje ji yra ketvirta nepabūgusi rizikos, išdrįsusi ir realiai įveisusi Lietuvoje neįprastą graikiškų riešutų plantaciją. Vargu ar dar kas ryšis didesniais kiekiais auginti tokius riešutus, nes nuo 2008 metų veisiantiems graikiškus riešutus paramos išmokos nebemokamos. Monika spėjo laiku stoti į laimingųjų gretą – išmokas gauna.

Active Image
„Puikus traktorius! Reikės išmokti jį geriau valdyti, išsilaikyti „teises“...

Active Image
„Neprigijusius sodinukus keisime naujais“, - pasakojo jaunoji ūkininkė Monika Šukytė

Nesodinti auga, pasodinti nyksta 

Daugiau jėgų ir lėšų reikia šaltalankių laukuose. Didžiajame sklype paežerėje jie driekiasi net 23 ha. Pradžioje išrinko akmenis. Jų sukrovė apie 150 tonų. Trečdalį statyboms nupirko žmonės, kiti riogso krūvoje, kol suguls pačių planuojamų statinių pamatuose. Laukus suarė. Metus augino ekologiškus grikius. Vėliau nutarė žemės nebedraskyti ir nebearti, o joje užveisti ekologinį šaltalankių sodą. Iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Naujosios Akmenės, kitų Lietuvos vietovių vežėsi ir sodino įvairių veislių šaltalankių sodinukus. Teko nemažai „pasportuoti“, kol apsodino, laistė nemenką plotą. Pagal naujus reikalavimus viename ha turi augti daugiau kaip pusseptinto šimto šaltalankių. O jie sunkiai kabinasi į skurdų dirvožemį: kur sodina, ten nyksta, kur nesodino, kažkaip pateko paukščių, žvėrių ar vėjo pagalba – veši kuo puikiausiai. Per ketverius metus teko atsodinti vos ne visus sodinukus, vėl juos globoti, laistyti. Ūkyje prie tvenkinio matėme tūkstančius vazonėlių, kuriuose šaltalankių ūgliai šaknijosi iš Utenos rajono atsivežtame durpžemyje. Šaknims išsikerojus, sodinukai laukuose pakeis neprigijusius ir išnykusius. Nors ir sunkiai, bet kasmet tankėjančio sodo ribos matosi vis ryškiau. Jau šiais metais tikimasi pririnkti pirmuosius šimtus kilogramų vertingų uogų.

Active Image
Ūkyje prie tvenkinio matėme tūkstančius vazonėlių, kuriuose šaltalankių ūgliai šaknijosi iš Utenos rajono atsivežtame durpžemyje

Active Image
Paežerėje šaltalankių sodui skirti 23 ha

Rankų darbo nepritrūks
 

Netruks prabėgti dar vieni kiti metai, sodas ūgtelės, brandins ne kilogramus, o tonas uogų. Kaip ketinama jas nurinkti ir realizuoti, juolab kai netoli Padvarniuose brolis Povilas penktus metus augina net 50 ha šaltalankių sodą? „Galvojome ir apie tai. Uogų surinkimui organizuosime giminių talkas. Jei nepajėgsime susitvarkyti, teks  samdyti padėjėjus. Nors iki didesnio derliaus dar yra laiko, bet dėl uogų realizavimo žvalgėmės ir tarėmės su supirkėjais - įmone „Vėtrūnė“ Alytuje bei kitomis įmonėmis Estijoje. Ten perdirbėjai iš šaltalankių uogų gamina likerį, džemus, sultis, aliejų“, - apie ateitį pasakojo Monika ir ją lydėjęs tėtis Pranas. Jų teigimu, šaltalankių uogas teks rinkti rankomis, ypatingos mechanizacijos pritaikyti nepavyks. Vienintelis uogų rinkimo kombainas yra Vokietijoje. Jį vairuoja profesorius, kombaino kūrėjas. Bet kombainas toks, kad jam dirbant, jį turi aptarnauti trys darbininkai iš vieno šono, trys iš kito, o kombaino nupurtytos ir nuo lapelių išvalytos, nupūstos uogos tinka tik ilgai neatidėliojamam perdirbimui. Patys ketina pradžioje uogas šaldyti ir pardavinėti, galvoja apie nuosavą sulčių spaudimo ar kokį kitą perdirbimo cechelį. Bet ir jam atsiradus neabejojama, kad  uogų sočiai pakaks ir žmonėms, ir paukščiams. Tokios prognozės ateičiai, o šiandien apstu kitų rūpesčių. Laukuose tūpčiojama keičiant naujais neprigijusius sodinukus, „sportuojama“ iš į sunkvežimį įkeltos cisternos  leidžiant į kibirus vandenį, nešant ir laistant sodinukus. Nebetoli dienos, kai tarpueiliais riedės naujutėlaitis, už ES paramos lėšas įsigytas modernus traktorius „JohnDeere 6220” su prikabinta žoliapjove. Nupjautos žolės nerenka ir neišveža, palieka kaip natūralią trąšą kitaip netręšiamai, ekologiškai puoselėjamai dirvai.

Active Image
 „Prie žemės traukia protėvių genai“, - sakė ūkį dukrai perdavęs Pranas Šukys

Alternatyva sodininkystei pasirinko kaimo turizmą

 Optimizmo nestokojanti jaunoji ūkininkė ateityje tikisi gyventi ne tik iš sodininkystės. Baigusi viešbučio ir turizmo vadybos mokslus, siekia aplinkosaugos magistrės laipsnio. Mokosi vildamasi ir tikėdama, kad gražioje paežerėje išaugs ne tik sodas, bet ir kaimo turizmui pritaikyti namukai, atsiras būtina infrastruktūra. Jau išlieti pamatai pirmiems pastatams – iš molio ir šiaudų savo reikmėms išdygsiančiam namui bei malkinei. Turistams ir poilsiautojams skirti namukai išdygs greta esančio nuosavo 7 ha ploto miškelio laukymėse. Vienas kitam netrukdydami, svečiai galės mėgautis gamta: miško ramybe ir beveik 300 ha ploto vaizdingo ežero teikiama gaiva. Kad šios svajonės taptų tikrove, reikės nemažų investicijų. Veikli mergina ketina ir toliau nesnausti, nepraleisti esamų galimybių, ruošti projektus ir toliau pasinaudoti ES teikiama parama kaimo turizmo plėtrai, kitoms aplinkos apsaugos priemonėms. Jaunuolei sunku suprasti tuos, kurie skundžiasi, aimanuoja, bet patys nekruta. „Kas iš to, kai, pavyzdžiui, atgavęs mišką, savininkas jį iškerta, pigiai parduoda, gautus pinigus išleidžia neracionaliai, pravalgo ir prageria. Galvojantieji tą pačią medieną supjauna į sienojus, lentas. Geresnius brangiai parduoda, prastesnius, jei reikia, naudoja savo statyboms arba parduoda tikrai nepigiau už jų savikainą. Galva tam ir duota, kad bet kur galvotum, ieškotum, rastum ir įgyvendintum geriausią išeitį. ES teikiama parama duoda dideles galimybės kabintis į gyvenimą, kurti ir vystyti verslą. Reikia nebijoti, nepraleisti progos, skaičiuoti, imti ne itin sunkiai duodamas lėšas. Tik būtina jas naudoti tikslingai ir racionaliai. Be to, reikia susikurti alternatyvą, kad galimą laikiną nesėkmę vienoje veikloje kompensuotų pasisekimas kitoje“, - papildydami vienas kitą, kalbėjo tėvas ir dukra. ES paramą tėtis vertino dar ir už tai, kad ji padėjo jam išlaikyti vaikus Lietuvoje. Atžaloms nereikėjo ieškoti laimės ir lieti prakaitą užsienio šalių fermerių plantacijose. Jos dirba sau, savo žemėje.

Active Image
Prieš ketverius metus prigiję šaltalankiai šiemet duos pirmą derlių

Active Image
Su Padvarniuose ūkininkaujančiu broliu Povilu

Prie žemės traukia protėvių genai 

Tik kas Kaune gimusias ir mokslus krimtusias atžalas traukia prie žemės? „Tikriausiai senelių ir protėvių genai. Iš keturių vaikų du norėjo ir tapo ūkininkais. Jų pėdomis seka ir anūkas – baigęs vidurinę mokyklą soja į Žemės ūkio universitetą“, - šypsojosi Pranas Šukys. Neslėpė jis, kad ir jį, kvalifikuotą automatikos - telemechanikos inžinierių, įvairias administracines pareigas ėjusį valdininką žemdirbystė visada traukė ir sočiau maitino. Augindamas rožes, gvazdikus, avietes, braškes, trigubai didesnes „algas“ prisidurdavo prie sovietmečiu inteligentui mokamo atlyginimo. Atkūrus nepriklausomybę atgavęs 17 ha senelių buvusios žemės Marijampolės krašte, Pranas tapo ūkininku, vienas iš pirmųjų šalyje įsiveisė serbentyną. „Pataikiau tuo laiku, kai uogų kainos kilo ir buvo aukščiausios. Iš serbentyno gavau stiprų ekonominį pagrindą. Kai kainos nukrito, sodą išnaikinau, laukus suariau ir išnuomavau. Žemės sau ir vaikams nupirkau žmonos tėviškėje - Molėtų krašte. Ūkininkavau dešimt metų. Prieš metus pasinaudojau paramos priemone „Ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir ūkį perdaviau dukrai Monikai“, - apie savo kaip žemdirbio nueitą kelią pasakojo Pranas.  „Kuo vilioja ūkininkavimas ir kaimas? Mėgstu gamtą, nuo mažens įpratau ir patiko kartu su tėveliais krapštytis su jų augintomis gėlėmis, uogomis. Mėgau kartu su tėveliu kratytis laukais traktoriaus kabinoje. Reikės geriau išmokti valdyti naująjį traktorių, išsilaikyti „teises“. Noriu gyventi ne miesto mūruose, bet gražioje, ne miesto triukšmo, o paukštelių čiulbesio ir laisvo vėjo glostomoje gamtoje. Tokioje kaip čia“, - tvirtai įsispyrusi, tarsi įaugusi į savo žemę, kalbėjo jaunoji ūkininkė. Žiūrint į ją ir klausantis, abejonių kad netolimoje ateityje šiandien vėjo kiaurai košiamuose laukuose oš ir geltonuos derlingas sodas, tarp jo ir ežero bei miškelio laukymėlėse saulėje spindės namelių stogai ir langų stiklai, neskubėdami vaikštinės patenkinti poilsiautojai, kažkodėl nebuvo.

Active Image
„Noriu gyventi ne miesto mūruose, bet gražioje, ne miesto triukšmo, o paukštelių čiulbesio ir laisvo vėjo glostomoje gamtoje. Tokioje kaip čia“

 
< Peržiūrėti   Kitas >
KLAUSIMAS
Ar dalyvaujate labdaros akcijose?
 
SKELBIMAI

Active ImageMolėtų rajono Alantos senelių globos namai kviečia aplankyti naujai sukurtą interneto svetainę.

 

 
Radijas internete

Copyright vEsti24
GALERIJA
REKLAMA
Ugnies_šokis